Puošni Jėzaus Širdies katedra yra ant vienos iš miesto kalvų ir yra neatsiejama nuo miesto panoramos.

Medinė bažnyčia buvo pastatyta jau 1685 m., kuri 1887 m. sudegė per audrą. Raudonų plytų dviejų bokštų bažnyčia pagal inžinieriaus Floriano Viganovskio projektą buvo pastatyta 1888 m., o pašventinta 1904 m. Pastato fasadas suprojektuotas pseudo-romaniniu stiliumi, o bokštų viršus, langai ir kiti elementai – pseudogotikiniu stiliumi.

Katedroje yra penki puošnūs altoriai, o centrinis altorius skirtas Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai. Jis pagamintas Voluinės gubernijoje, Romanovo mieste. Pasak profesoriaus Bogdanovičiaus, jį iš ąžuolo gotikos stiliumi pagamino vokiečių meistras. Jo centre yra skulptūrinis Jėzaus Kristaus atvaizdas, virš jo – medinis kryžius ir Dievo Avinėlio atvaizdas.

Centriniuose vitražuose pavaizduoti pirmieji Livonijos vyskupai – Šv. Meinardas ir Šv. Albertas, kurie vaidino svarbų vaidmenį Latvijos krikščionybės procese. Nuo XVIII a katedroje išsaugoti baroko ir neorokoko formų feretronai – nešiojamieji procesijoms skirti altoriai.

Nuo 1995 metų katedra katalikams yra svarbi ir administraciniu požiūriu, nes tais metais čia buvo įkurtas Rėzeknės-Agluonos vyskupijos centras su vyskupo buveine.