Rėzeknė – miestas Latgalos širdyje, kuris pirmą kartą raštuose paminėtas 1285 m. kaip Rositten (vokiečių k.), bet šimtmečių istorijos vingiais vadinta Rzežyca (lenkų k.), Režica (rusų k.) bei Rezne ar Razna (latgalių k.).

Nuo IX a iki XII amžiaus ant kalvos upės krante buvo įtvirtinta senovės latgalių gyvenamoji vieta, kur XIII a. pabaigoje Livonijos ordino magistras pastatė Livonijos ordino pilį Rositten, kuri buvo Livonijos fogto rezidencija. Pilis buvo pagrindinis ordino kariuomenės atramos taškas XIV amžiaus kovose su rusais ir lietuviais.

Po Livonijos žlugimo (1561 m.), Rezeknė tapo Lenkijos dalimi kaip Livonijos vaivadija ir sumažėjo dėl Lenkijos ir Švedijos karo padarytos žalos. XVIII a. pradžioje buvusią didybę rodė tik pilies griuvėsiai.

Ūkinė veikla Rezeknėje atgijo XVIII a. pabaigoje. Praėjus metams po Latgalos įtraukimo į Rusijos imperiją (1773 m.), Rezeknė tapo apskrities miestu. 1778 m. imperatorienė Jekaterina II patvirtino Rezeknės miesto planą ir prasidėjo rimtos statybos.

Nutiesus greitkelį Peterburgas-Varšuva (1836 m.) ir geležinkelį (1861 m.), atokaus provincijos miestelio gyvenimo ritmas pasikeitė. Daug Rėzeknės gyventojų važiavo uždirbti į Sankt Peterburgą ir kitus miestus, o dėl patogaus eismo ir vaizdingos aplinkos Rezeknė tapo mėgstama vieta poilsiautojams iš Sankt Peterburgo. Stipriai augo gyventojų skaičius, iš kurių didelę dalį sudarė žydų prekybininkai su šeimomis. Tai liudija ir šventų pastatų skaičius XX a. pradžioje: 11 sinagogų, 2 stačiatikių bažnyčios, 2 katalikų bažnyčios, liuteronų bažnyčia ir sentikių maldos namai.

1917 m. pavasarį Rėzeknėje įvyko istorinis Pirmasis Latgalos kongresas, kurio metu buvo priimtas sprendimas dėl Latgalos atskyrimo nuo Vitebsko gubernijos ir prisijungimo prie kitų Latvijos regionų.

Laisvosios Latvijos valstybės metais (1918–1939 m.) Rezeknė sparčiai vystėsi ir išaugo į Latgalos švietimo ir kultūros miestą. Dabartinis miesto pavadinimas „Rėzeknė“ buvo patvirtintas 1920 m. Mieste veikė latvių, rusų, lenkų ir žydų gimnazijos, komercinė ir profesinė mokykla, mokytojų institutas, Latgalos teatras.

Rėzeknė labai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą – buvo sugriauta dauguma visuomeninių ir gyvenamųjų pastatų. Pokario metais Rezeknė išsivystė kaip svarbus pramonės miestas – pastatyta pieno konservų gamykla, melžimo įrangos gamykla, elektrinių statybinių įrankių gamykla. XX a. pabaigoje Rezeknė tapo penktu pagal dydį Latvijos pramonės miestu Latvijoje.

Šiuo metu Rėzeknė yra Latgalos regiono dvasingumo, švietimo ir kultūros centras, septintas pagal dydį Latvijos miestas ir didžiausias miestas rytiniame Europos Sąjungos pasienyje.